Fotoserija „Žiovulys” – 10-ties žiovulio apimtų žmonių serija. Prasidedanti pirmuoju įkvėpimu, pasiekianti aukščiausią tašką ir pasibaigianti pirmuoju lūpų sučiaupimu viskam pasibaigus. Jei nuotraukos būtų pavienės, išimtos iš šios serijos konteksto, atskirai jos galėtų reikšti visai ką kitą. Kitą būseną. Šiuo atveju kiekvienas portretas – viena darbo valanda. Dienos pradžia, pats pikas ir darbų pabaiga. Kitą dieną tas pats. Serija siekia perteikti šį, pavadinkime, nuobodulio jausmą. Tą įsišaknijusį nuobodulį, kuris apninka kasdien, kelias valandas, visą dieną, gal tik akimirką. Labai paprastai – tai žiurkėno rate įstrigusio žmogaus vidinė būsena. Kodėl žiurkėno ratas? Nes tai ciklas. Nesibaigiantis sukimasis pradžioje ir pabaigoje, kuomet jiems susidūrus nebežinai nė kuris yra kuris. Serija gali būti begalinė, pabaiga gali tapti kito ciklo pradžia. Galbūt tai rutina. Įsivardinkite patys.