Pergalės ir pralaimėjimai (1974-1976 m.) – ankstyviausia fotomenininko Romualdo Požerskio darbų serija, sukurta dar studijų metais. Fotografuoti pasirinkta labai jaunatviška tema – motokrosas. Šio ciklo fotografijos buvo pateiktos konkursams, vykusiems įvairiuose užsienio šalyse (Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Japonijoje, buvusioje Čekoslovakijoje ir kt.), pelnė juose palankius vertinimus ir buvo publikuotos kataloguose, o Italijoje užimta prizinė, trečia vieta.

Tokio pripažinimo sulaukta neveltui. Jau pačioje pirmoje fotografijos darbų serijoje atsiskleidžia savita jaunojo menininko pasaulėžiūra ir unikalaus stiliaus paieškos. Priešingai, nei būtų galima tikėtis, fotografijose siekiama užfiksuoti ne fizinį veiksmą, bet psichologinę varžybų atmosferą. Todėl R. Požerskis visą dėmesį sutelkia į žmogų, esantį „čia ir dabar“ – fiksuoja jo emocijas, nuotaikų kaitą, psichologinius niuansus.

Vaizdų seka serijoje „Pergalės ir pralaimėjimai“ yra nuosekli, ji pasakoja tam tikrą siužetą, tačiau jis yra apibendrintas, jo prasmė – universali. Todėl konkreti varžybų vieta ir laikas nėra svarbus – nors ši informacija pateikiama po kiekviena fotografija, tačiau ji „neįrėmina“ žiūrovo žvilgsnio, palieka erdvės įvairioms fotografijų interpretacijoms.

Ši paroda – tai savotiška atsvara vis labiau Lietuvoje įsigalinčiai naujajai fotografijos estetikai, kurioje dominuoja šaltas dokumentiškumas. Žmogus tokioje fotografijoje jau nėra svarbiausias vaizdavimo objektas, jeigu dėmesys ir sukoncentruojamas į žmogų, tai jis traktuojamas labiau kaip meninio tyrimo objektas, o ne jaučianti, emocionali asmenybė. Tuo tarpu R. Požerskis atsigręžia į gilesnius žmogiškosios egzistencijos klodus, stengdamasis įžvelgti nuolatinš kitimo procesą dabarties akimirkoje, bandydamas kasdienybėje pastebėti žmogaus dvasios virpesius, todėl menininko fotografijos peržengia laikiškumo ir laikinumo ribas ir bėgant laikui įgauna vis didesnę meninę vertę.