Paroda „Neskęstanti Venecija“ 2010–2015 m. kelionių metu užfiksuoti įspūdžiai, atspausti unikalia „lith print“ technika leidžia persikelti į nuostabų miestą ir pasigrožėti Italijos kasdienybe. Ž. Glušinsko fotografijos tarsi kelionių prisiminimai, rodantys jausmą akimirkoje. Naudojama ne skaitmeninė technika tarsi kelionė laiku, leidžianti pažvelgti į užfiksuotas kelionių akimirkas autoriaus akimis.

Venecijoje kurtoje fotografijų serijoje šalia kasdienio gyvenimo fotografijose juntamas laikas, glūdintis gatvėse, o vaizduojamos detalės byloja, kad netoliese egzistuoja žmogus.

Fotoserija „Žiovulys” – 10-ties žiovulio apimtų žmonių serija. Prasidedanti pirmuoju įkvėpimu, pasiekianti aukščiausią tašką ir pasibaigianti pirmuoju lūpų sučiaupimu viskam pasibaigus. Jei nuotraukos būtų pavienės, išimtos iš šios serijos konteksto, atskirai jos galėtų reikšti visai ką kitą. Kitą būseną. Šiuo atveju kiekvienas portretas – viena darbo valanda. Dienos pradžia, pats pikas ir darbų pabaiga. Kitą dieną tas pats. Serija siekia perteikti šį, pavadinkime, nuobodulio jausmą. Tą įsišaknijusį nuobodulį, kuris apninka kasdien, kelias valandas, visą dieną, gal tik akimirką. Labai paprastai – tai žiurkėno rate įstrigusio žmogaus vidinė būsena. Kodėl žiurkėno ratas? Nes tai ciklas. Nesibaigiantis sukimasis pradžioje ir pabaigoje, kuomet jiems susidūrus nebežinai nė kuris yra kuris. Serija gali būti begalinė, pabaiga gali tapti kito ciklo pradžia. Galbūt tai rutina. Įsivardinkite patys.

Idėjos autorė Greta Dirmauskaitė
Fotografas Titas Jurjonas

Fotografijose VDU Vaidybos studijų absolventai:
Arvydas Šaučiūnas
Skaistė Grašytė
Rugilė Tamošauskaitė
Miglė Janutėnaitė
Emilija Dedelaitė
Kamilė Rutkaitė
Rokas Lažaunykas
Mindaugas Gargasas
Dominykas Vaitiekūnas
Gintarė Guntytė