HARD TO CARE (2020)

http://hardtocare.net/ 

Margarita Žigutytė

BRUT. NUOBODULYS. DAUGIABUČIAI, TUŠTUMA IR ŽAIDIMAI (2018)

 

BRUT paneria į brutalistinės architektūros, aprūpinimo būstais ir viešosios erdvės ypatumus, egzistuojančius skirtinguose Europos miestuose. Savo persipynusiuose tekstuose, kurie seka vienas kitą dialogo forma, keturi BRUT rašytojai nagrinėja architektūros palikimo, prezervacijos, progreso, gentrifikacijos ir šių betoninių kolonijų egoztifikacijos temas.

Marija Nemčenko ir Anna Tuda

 

LAISVĖS ALĖJOS BOHEMA, ATMINTIES VIETOS (2013)

 

Projekto idėja kilo apmąstant šiandieninę Laisvės alėjos tapatybę. Dešimtmečius buvusi pagrindinė miesto traukos zona, „centrinė arterija“ ir meninio gyvenimo lopšys, ši erdvė neabejotinai išgyvena savo dekadansą. Tačiau kartu Laisvės alėja, kaip niekad anksčiau, tapo atminties paieškų teritorija, kurios turtinga praeitis virto savotiška virtualios archeologijos, „kasinėjimo“ aikštelė. <…>

Daiva Citvarienė

 

 

SVAJŪNAS (2013)

 

Bandymas prisiminti iš dalies tikrą, iš dalies išgalvotą, jauną, nežinomą menininką, aštuntajame dešimtmetyje gyvenusį Kaune. SVAJŪNAS yra projekto Laisvės alėjos bohema: atminties vietos dalis.

Daiva Citvarienė

 

 

 

GIDAS PO BOHEMIŠKĄ LAISVĖS ALĖJĄ (2013)

 

VDU menų galerija „101“ jau kelerius metus inicijuoja Laisvės alėjos atminties tyrimus. 2011 m. ir 2013 m. įvykusios meninės akcijos paskatino praplėsti žiūros lauką ir giliau patyrinėti Laisvės alėjos kultūrinę tapatybę. Taip gimė jaunųjų tyrėjų projektas, kurio metu skirtingų specialybių VDU studentės apie Laisvės alėjos (sub)kultūrinio gyvenimo istoriją kalbėjosi su Kauno menininkais – rašytojais, dailininkais, režisieriais, architektais ir kt. <…>

Daiva Citvarienė

 

MARTA VOSYLIŪTĖ MKČ IR KITI KOMIKSAI (2012)

MENININKĖ BE PRIETARŲ

Pamačiusi Martos Vosyliūtės piešinius supratau, kad tarp jos ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio yra kažkas bendra. Nors ir skiria juos šimto metų atstumas, abiems jiems nesvetima metafizinio siaubo ir humoro sampyna. Nežinau, ar Marta skaitė Čiurlionio laiškus, ar matė jo eskizų albumus – juose ta sampyna ryškiausia. Jei kartais nebūtų mačiusi, tai mano hipotezė apie šių dviejų meninkų „giminystę” būtų dar įtikinamesnė. Čiurlionio tapybą Marta pažįsta gerai. Ji atvirai su seneliais – energingai, bet nepiktaisu meile. Visa tai įvelkama į komikso stilistiką, apkaišoma populiarių išsireiškimų ir savų įspūdžių pynėmis. Manau, šie piešiniai patiktų Čiurlioniui. Ne tik todėl, kad ji piešia fatališkus ir tipiškai čiurlioniškus dalykėlius, bet ir todėl, kad Marta yra pokštininkė ir svajotoja.

Martos piešiniai man patinka, nes dailininkė nei perdėm adoruoja garsųjį meninką, nei stengiasi jam postmoderniai įgelti. Martos mintis žaisminga ir valiūška. Marta Vosyliūtė – menininkė be prietarų.

Rasa Žukienė

 

KAFKAART. TARPMEDIALŪS SUSITIKIMAI (2011)

Pats projekto pavadinimas – „KafkART“ – atskleidžia svarbiausius organizatorių siekius – pabrėžti daugialypes menų sąsajas ir taip atskleisti iškilaus vokiečių kalba radiusio rašytojo F. Kafkos gyvenimo bei kūrybos ypatumus. Vykstant šiam projektui, galerijoje „101” bus galima išvvysti parodą „Franzas Kafka šiuolaikiniuose menuose“, be to, apsilankyti daugybėje renginių, kuriuose F. Kafkos kūrybą bus mėginama pažvelgti iš naujų netikėtų perspektyvų.

Kilnojamo paroda „Franzas Kafka šiuolaikiniuose menuose” apima geriausius 2006 m. Vokietijoje vykusio konkurso dalyviu darbus. Tąkart F. Kafkos draugija, įsikūrusi Marburgo mieste, pakviete įvairių sričių menininkus padiskutuoti apie šio rašytojo gyvenimą ir kūryba. Iš 40 pateiktų kūrinių komisija išrinko 25 tapybos, grafikos, fotografijos ir videografijos darbus. Nuo 2006 m, juos galima išvysti šioje parodoje, kuri jau buvo eksponuota Berlyne, Bonoje, Diuseldorfe, Leipcige, o dabar atkeliauja ir į Kauną. Šią parodą lydės įvairūs renginiai. Juose dalyvaujantys menininkai ir mokslininkai, režisieriai ir rašytojai, studentai ir moksleiviai keletui savaičių mėgins padaryti Kauną „kafkišku miestu”.