Atminties oda

Siekiant atitikti medicininiame žvilgsnyje suformuotus kūniškuosius normatyvus, asmens kūnas tampa kontrolės objektu. Visuomenėje prioritetizuojamas „teisingo“ kūno diskursas sukuria socio-politines pasekmes, kurios pasireiškia įvairiais psichologiniais negalavimais – anoreksija, bulimija, depresija ir t.t. Intervenciniai kūno tęsiniai – medikamentai, protezai ir t.t. – ne tik šalina sveikatos sutrikimus, bet ir veikia kaip kūno kontrolės mechanizmas. <…>

Pagrindinis instaliacijos „Atminties oda“ objektas yra nuo sovietmečio medicinoje naudojama neperšlampama klijuotė – savo medžiagiškumu primenanti odą, ji nurodo į intymią kūno trintį su antikūnu, medicininių aparatų intervenciją, gydytojų rankų prisilietimus. Odoje lieka šiuos kontrolės ir kūno ryšius atmenančios abstrakčios žymės. „Mano kūnas – mano istorija. Kūnas yra pilnas prisiminimų ir patirčių. Toli pasąmonėje, užkulisiuose, kur aš nežinau, kur pati nuo savęs paslepiu savo patirtis“ – pasakoja Gabrielė Gervickaitė, – „tačiau mano kūnas – politinis, nes, kas yra sveikas ar ne, yra primetama pagal tam tikras nustatytas normas, valdančius mechanizmus.“

Gabrielė Gervickaitė (1982 m.) yra Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narė, 2011 m. baigusi magistrantūros tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje. Menininkė dalyvauja Lietuvos ir užsienio parodose, kuruoja meninius socialinius projektus – parodas. Gabrielės Gervickaitės kūrybos pagrindinis aspektas – medicinoje naudojamų technologijų santykis su kūnu: chirurginės intervencijos, anestezijos, skausmo ir gijimo patirtys.

Gabrielės Gervickaitės paroda „Atminties oda“ yra „Matters. Platform for Industrial Culture“ projekto „Asimpoziumas. Apie (įvairius) dalykus“ dalis.

„Atminties odą“ kuruoja Karolina Rimkutė.