Kauno senamiestis Romualdo Požerskio nuotraukose primena dinozaurų griaučius, žvelgdamas į mus kiekvienu savo šonkauliu. Tokio Kauno nebėra. Keista, jog kadaise buvo. Dar keisčiau, kad šiame vaiduokliškame mieste gyventa žmonių. Mes visada pamirštame prieš mus gyvenusius žmones, atskaitos tašku laikydami save pačius. Fotografas juos prikelia, nors trumpam, vienam albumo puslapį verčiančios rankos mostui. Ir tas mostas tampa magiškas, savo magija prilygstantis fotografo žvilgsniui.

Kiekviena nuotrauka tam tikra prasme yra post mortem. Joje akimirka jau nušauta, kaip siužetas lietuvių esė, tos akimirkos nebėra, ji išnyko fotografui dar nenuleidus objektyvo, todėl nuotraukos, metams bėgant, vis labiau atitrūksta nuo realybės. Kada nors jos su pastarąja turės tiek pat bendro, kiek dinozaurų griaučiai.

<…>

Šis Kaunas labai intymus, beveik nepadoriai atviras, nesistengiantis prisidengti atsitiktine draperija. Tai dramatiškos nuotraukos. Apleisto miesto dramatizmas. Spėriai kintančio miesto dramatizmas. Ne gyventi, o išgyventi pratusių žmonių dramatizmas. Į akliną kiemą įsprūdusio saulės pluošto dramatizmas. Iš laiko perspektyvos Kauno senamiestis Romualdo nuotraukose atrodo išrėktas, šūkteltas. Tačiau šūkteltas labai raiškiai, aidžiai ir įtaigiai.

Kęstutis Navakas

Fotografijų paroda eksponuojama VDU menų galerijoje „101“ (Muitinės g. 7) iki rugsėjo 30 d. ir VDU centriniuose rūmuose (Daukanto g. 28) iki lapkričio mėn. vidurio.